- spragė
- 2 spragė̃ sf. (4) NdŽ, Lz, sprãgė (2) NdŽ, Tvr žr. spraga: 1. NdŽ, Tvr Sprãgė tvoroj Ad. Tvoroj yra spragė̃, tai kiaulės ir išlenda Ds. ║ Tvorą tveri, ale palik i sprãgę invažiuot Prng. Spragė̃ reikalinga varyt keltuvom ganyklon Švnč. Sprãgę padarai ir gyvį (bandą) išvarai Lz. 2. Mlt Sprãgė šviečia, tai matau, kaip važiuoja Skdt. Nebeliko jame (mūre) spragės Ba2Ezd6,1. Siūlo neįvėrė – va, sprãgė eina par audeklą Bsg. ║ Buvo vietos – tokia spragė̃ Mlt. 3. Rm Spragė̃ neužsegiota, o valkiojas! Mžš. 4. Ds Abuoja, kieno priekiniuos dantys spragė̃ Trgn. 5. K.Būg(Ds), NdŽ sprogėlė, žiežirba: Bus sprãgė įšokus, kad užsidegė Grž. 6. NdŽ skeveldra: Medžio spragė̃ vos tiktai akies neišmušo Kair. 7. L žr. 1 spragėlė 1: Sprãgė LKAI117(Sdb, Vdkt). 8. L609,742 paspara, ramstis (akmuo, pagalys ar kt.), pakišamas po ratu, statine ar pan., kad neriedėtų.
Dictionary of the Lithuanian Language.